- rumpis
- ×rum̃pis (vok. dial. rump; plg. la. rumpis) sm. (2), rùmpis (1) 1. Krp liemuo, stuomuo: Kaip lindo par langą, nukirto galvą. Galva į trobą įkrito, o tas rùmpis į kiemą iškrito Klk. 2. kamienas: Rum̃pis ne motušė, šakos ne rankelės, lapeliai ne žodeliai (d.) LKKIII85(Sk). 3. liemuo (ppr. paukščio) kaip mėsos produktas: Paskuo ans paėmė rumpį [žąsies] ir sakė: o kaip aš žmogus durnas, taip mun tas rumpis prigul BM379(Krp). Muno sesuo tą rum̃pį [ungurio] suvalgė Krp. 4. pastato sienos: Rum̃pis jau sustatytas, tik stogo dar neužriktėjo Sk. 5. rūsys: Nuejau prašyti šiaudų burokams įsidėti į rumpùką Grg. Jau reiks builes iš rum̃pio imti Kl.
Dictionary of the Lithuanian Language.